Kalvadoso istorija

SVARBU! Pavadinimą calvados leidžiama vartoti tik Prancūzijos šiaurėje esančios Normandijos provincijos Kalvadoso apylinkėse pagamintam obuolių brendžiui vadinti.

Vyną ir sidrą mokėjo pasigaminti senovės graikai ir hebrajai. Pirmosios žinios apie distiliaciją atsirado VIII a. arabijoje. Stipresniu alkoholiu, greitai susipažino ir keli Europos regionai. Iš pradžių paslaptinguoju gyvybės vandeniu domėjosi daugiausia vaistininkai, alchemikai bei vienuoliai, tačiau jau XVI a. ir paprastų mirtingųjų taurėse atsirado viskio, romo, džino, tekilos bei brendžio.

Kitaip nei vynuogėms auginti palankiuose šiltuose kraštuose, vėjų draskomoje Normandijoje geriau sekėsi auginti obuolius. Iš Normandijos yra kilęs ir legendinis sūris kamamberas (Camember).

Žinoma, valgant sotų kaimo maistą – kiaulienos kepsnį, žuvį ar jūrų gėrybes grietinėlės padaže – reikėjo ir tinkamai užgerti. Iš pradžių virškinimui buvo padedama geriant fermentuotų obuolių sulčių, paskui jas pakeitė stipresnis gėrimas.

Kada iš obuolių sidro pradėta gaminti brendį, tiksliai nėra žinoma. 1553 m. rašytinai šaltiniai mini gėrimą, vadintą stipriu sidru, arba sidro brendžiu. Paradoksalu, bet patriotai prancūzai, vieno iš unikaliausių savo gėrimų pavadinimą turėjo pasiskolinti iš ispanų!Pasak legendos, prie Normandijos kranto 1588 m. sudužo Ispanijos karaliaus Filipo II armados laivas „El Calvador“ – taip vietiniai pradėjo vietovę vadinti Kalvadoru. Vėliau pakeistas labiau prancūzišku – Le Calvados. 1790 m. šios provincijos pavadinimas buvo oficialiai užregistruotas Prancūzijos žemėlapyje.

Dar prieš šimtmetį 90% kalvadoso produkcijos buvo gaminama apylinkės gyvulių augintojų sodybose. Kalvadosas buvo gaminamas beveik kiekviename ūkyje, bent savo reikmėms – kaip sūris ir duona.

1942 m. buvo patvirtintos Appelation d’Origine Contrôlée taisyklės ir tai lėmė radikalias permainas. Šiandien 85–90% kalvadoso gaminama kaip tik didesniuose cidrerie (sidro namuose). Kalvadoso gimtinėje yra apie 6000 licencijuotų gamintojų. Apie 50% pagaminto kalvadoso eksportuojama.

AOC taisyklėmis gamybą reglamentuojančiame regione priskaičiuojama apie 200 skirtingų obuolių rūšių bei daugiau kaip 9 milijonai vaismedžių. Sidro gamybai skirti obuoliai būna saldūs, kartūs ar rūgštūs. Be jų, gėrimo rūgštingumui padidinti gali būti naudojamos mažos žaliosios kriaušės. Vienam kalvadoso buteliui pagaminti reikia 10–11 litrų obuolių vyno, o jam – apie 12 kg obuolių. Cukraus į šviežias sultis nededama, obuolių sudėtyje esantis cukrus sultims leidžia natūraliai rūgti, taip gaunamas 4,5–6% alkoholio stiprumo sidras.

Maži golfo kamuoliuko dydžio obuoliai ar kriaušės nėra nei išvaizdūs, nei skanūs, tačiau jie turi daug taninų, kurie būtini norint ilgai išlaikyti aromatą. Net stebina, kaip iš tokių baisių obuolių pavyksta pagaminti tokį dievišką gėrimą!

Pirmosios distiliacijos metu gaunamas 20–30% alkoholio gėrimas Antros distiliacijos metu gaunamą apie 70% stiprumo gėrimą jau galima laikyti jaunu kalvadosu. Savo tikrąjį skonį ir spalvą gėrimas įgyja brandinimo metu ąžuolo ar kitos rūšies medienos statinėse. Į gėrimą pripilama šiek tiek vandens, kad kalvadoso stiprumas sumažėtų.Brandinimas tęsiasi nuo keleto savaičių iki 40 ir daugiau metų. Vaisiai ir laikas – sukuria puikų Kalvadosą bet itin svarbios ir meistrų žinios bei patirtis, statinių mediena, brandinimo talpų ventiliacija, santykinė drėgmė ir temperatūra.

Jaunesniam kalvadosui būdingas stiprus vaisių skonis, metams bėgant jis prislopsta. Pavyzdžiui dėl ąžuolo medienos poveikio atsiranda riešutų, tabako, vanilės ir kitokie skonio niuansai. Apeliacijos taisyklės nustato reikalavimus tik maišomų žaliavinių spirito savybėms, visa kita – labai priklauso nuo maišytojo meistriškumo.

VARTOJIMAS

Kalvadosas gali būti patiekiamas keliais būdais ir atitinkamai geriamas arba prieš valgį, arba valgio, arba po valgio:

• grynas, kambario temperatūros arba su ledu, įpiltas į senovinio stiliaus taures storu dugnu;
• gurkšnelis iš stikliuko kalvadoso valgio metu – gerina virškinimą;
• kalvadosu paskaninta kava – žiemos gėrimas; kartais kalvadosas pilamas ir į arbatą;
• praskiestas sultimis arba citrinų toniku bei papuoštas citrinų ar obuolių skiltelėmis;
• gurkšnis kalvadoso užgeriamas obuolių sultimis arba sidru.